“Piešti, piešti, piešti” – sakydavo Mikelandželas savo mokiniams. Piešinys – yra pagrindas dailėje, be kurio neįmanomas joks tolesnis darbas. Neretai tenka išgirsti nuomonę, kad piešimui reikia gabumų, o kai jų nėra neverta net pradėti mokytis. Tačiau nepagalvojama, ar mažiau reikia gabumų matematikai, kalboms ir kitiems mokslams. Grafinį piešimą išties galima prilyginti mokslui, kuris reikalauja žinių, pastangų, darbo, kad susidarytų reikiami įgūdžiai. Piešimo užsiėmimų metu mokomės stebėti, matyti, vaizduoti… Mokomės pagrindinių piešinio dėsnių bei taisyklių pradedant “nuo paprasto” ir keliaujant “prie sudėtingo” piešinio.

Beveik visi maži vaikai turi piešėjo ir tapytojo talentą, tačiau augdami jį praranda. Kodėl? Vaikai piešia negalvodami, piešdami jie vaizduoja tik esminius dalykus, o detalės juos mažai domina, daikto vaizdo tobulumas jiems taip pat nerūpi. Tą patį galima pasakyti ir apie dailininkus, tik vaikas improvizuoja, o dailininkas sąmoningai taiko techniką, žinias ir patirtį. Gaila, bet vaikai augdami palaipsniui ima prarasti apibendrintos, supaprastintos, schematiškos daiktų formos suvokimą. Plečiantis akiračiui ir suvokimui, imame pastebėti daiktuose daugybę detalių ir dėl tos priežasties dingsta sugebėjimas suvokti daiktą apibendrintai, supaprastintai, o tuo pačiu – dingsta sugebėjimas jį pavaizduoti. Tik intensyviai piešiant toliau visa tai galima išsaugoti ir, žinoma, tobulinti savo jau turimus įgūdžius.

Kategorija: Galerija, Piešimas